Mano kelionė: nuo nieko iki…..

Ar norėtumėte sužinoti, kaip gyvenimas keičiasi, kai drįsti imtis veiksmo net tada, kai situacija atrodo beviltiška?

Mano istorija – tai kelionė, kurioje atsispindi realybė, atkaklumas ir šiek tiek sveiko proto. Kiekvienas žingsnis, nuo pirmojo darbo iki verslo sukūrimo, tapo pamoka ir įkvėpimu netgi man pačiai. Jei ieškai motyvacijos, kviečiu įsitraukti ir sužinoti, kaip požiūris, ambicijos ir truputis pasitikėjimo savimi gali pakeisti tavo esamą realybę.

Ar kada nors susimąstėte, kad gyvenime kartais geriau mažiau galvoti ir daugiau daryti? Tai mano gyvenimo istorija apie tai, kaip “vienas žingsnis vienu metu” požiūris ir daug ambicijos apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis.

Sužinok, kokiais principais vadovavausi, kad pasiekti tai, ką turiu dabar.

Viskas prasidėjo 2003 metais, kai atvykau į Angliją

Tuomet patekimas į šalį buvo sudėtingas – reikėjo vizos, o ją gauti lengva nebuvo, nes, tikriausiai 70% atvažiuojančių į JK lietuvių, buvo apsukami atgal.

Važiuodama net nenumaniau, ar mane įleis, ar apsuks atgal į Lietuvą. Mano gelbėtojas? Angliškas posakis “Don’t put all eggs in one basket”. Taigi turėjau planą B: jeigu neįleistų, grįžčiau atgal ir toliau dirbčiau savo darbą Lietuvoje. Bet per 30 sekundžių vizą gavau – be klausimų. Žinot, kai lemta, tai lemta.

Atvykus realybė pasitiko kaip ledinis vanduo. Kalbos nemoku, draugų nėra, darbo nėra. Bet turėjau kavalierių (dabartinį vyrą) pas kurį ir važiavau. žinojau, kad alkana neliksiu ir stogą virš galvos turėsiu. Taigi reikėjo nuo kažko pradėti, pasiklausinėjus vyro aplinkos, gavau pirmą darbą – valytojos. Patikėkit, po biuro darbo Lietuvoje valyti kalkėmis aplipusias plyteles nebuvo mano svajonė. Žinojau, kad nei kalbos neišmoksiu (nes galėjau pasikalbėti tik su savimi) nei nepakilsiu karjeros laiptais. Pasakiau sau (ir kavalieriui): arba aš einu mokytis, arba grįžtu namo. Kodėl? Nes buvau labai ambicinga, o šis darbas visiškai prasilenkė su mano ambicijomis, taip pat galvojau, kad galiu užkariauti pasaulį, o su šluota rankose, man, greičiausiai, nepavyks

P.S. Vis dar galvoju, kad galiu užkariauti pasaulį.

Principas numeris 1: Niekada nepamesk ambicijų ir tikėjimo, kad pasaulis gali būti tau po kojomis, netgi jeigu tavo realybė labai toli nuo to apie ką svajoji.

Kai pradėjau, neplanavau kalnų nuversti. Vienas žingsnis vienu metu – tai buvo mano pagrindinis principas. Ieškojau realių sprendimų ir galimybių, o ne svajojau apie idealias sąlygas. Šis požiūris mane išmokė lėtai, bet užtikrintai judėti į priekį.

Pusmetis ir pirmieji pokyčiai

Pradėjau mokytis anglų kalbos. Po trijų mėnesių sužinojau, kad laukiuosi. Taigi, mokslai baigėsi, nes nėštumas buvo sunkus ir didžiąją laiko dalį praleidau lovoje. Tiksliau sakant, mokslai nesibaigė, bet prasidėjo naujai. Kodėl? Nes gulėdama lovoje beveik visą nėštumą, žiūrėjau anglišką televiziją ir su žodynu skaičiau knygas. Patikėkit, tai veikia 100 kartų geriau nei bet koks koledžas. Likus trims dienoms iki gimdymo jau buvau priimta į verslo studijas.  Ketvirtadienį pagimdžiau, pirmadienį išėjau į koledžą.

Principas numeris 2: Išnaudok kiekvieną laisvą minutę, netgi jeigu teks studijuoti su vaiku ant rankų.

Vaikas ant rankų, verslo studijos, anglų kalbos mokymasis, buhalterinės studijos, tokia buvo mano tuometinė realybė. Vaikui paaugus atėjo laikas darbui. Neturėjau patirties JK, tik diplomą, tačiau vis dar turėjau tas pačias ambicijas ir tikėjimą, kad galiu užkariauti pasaulį. P.S Vis dar Tikiu ☺
Pirmas darbo pokalbio šūvis buvo taiklus, kaip vėliau sužinojau, mano pasitikėjimas savimi nurungė mano patirties stoką. Darbas už 800 svarų per mėnesį, kai auklė kainavo 750. Mano logika? Kartais patirtis svarbesnė už logiką. Priėmiau.

Principas numeris 3: Ne visi pasirinkimai turi praeiti per finansiškai apsimoka ar neapsimoka filtrą. Kartais ne finansinė grąža gali suvilioti labiau nei finansinė.

Dirbdama nusprendžiau – laikas atsidaryti savo buhalterinių paslaugų įmonę, išmanau pakankamai, kad galėčiau dirbti sau. Tada dar tikrai neturėjau pakankamai patirties ir nejaučiau, kad jau laikas, tačiau turėjau labai didelį norą ir pasitikėjimą, kad ko dar nežinau ir nemoku sužinosiu ir išmoksiu. Mano darbdavys tapo mano pirmu klientu, beje jis vis dar mani klientas (jau 16 metų).

Principas numeris 4: Pradėk tada, kai dar nesijauti iki galo pasiruošęs, nes greičiausiai iki galo pasiruošęs nesijausi niekada.

2009-ieji. Vaikas, vyras, buhalterinis išsilavinimas ir veikiantis verslas. 6 metai. Daug? Man nedaug. Maži žingsniai, dideli sprendimai. Viskas įvyko vien dėl to, kad daugiau dariau negu galvojau.

Principas numeris 5: Nevertink savo ambicijų pagal esamą realybę, nes kuo didesnė ambicija tuo didesnis šansas, kad tavo realybė pasikeis.

Dabartis yra laikina. Imkis veiksmų, ir tavo gyvenimas pasikeis greičiau, nei spėsi suprasti. Mano istorija tęsiasi, bet žinau viena – kiekvienas žingsnis veda mane į naujas aukštumas.

Su drąsa ir atkaklumu,
Aušra Sajonaitė

Aušra Sajonaitė

Esu viena iš Strategic Minds Society verslo klubo įkūrėjų, turinti daugiau nei 16 metų patirties versle. Esu apskaitos ir finansų ekspertė, verslo trenerė bei įmonių A.S. Biz Empire Ltd ir Ambition Coach Ltd vadovė. Mano misija – padėti verslams augti, optimizuoti finansus, įgyvendinti strategijas bei pasiekti ambicingus tikslus, kartu išlaikant verslo savininkų pusiausvyrą ir ambicijas.

See Full Bio